is skyrius apie Europos Sąjunga, kurioje aš norėjau apginti žmonių teisės ir laisvės.

↑

▷ Содержание

⇐ ПредыдущаяСтр 17 из 21Следующая ⇒

       Po įkalinimo Lietuvoje aš nutariau įrodyti ir kitas tiesas kurios vyko valstybėje. Išėjus į laisve, pagal galiojančius Lietuvos įstatymus man buvo būtina užsiregistruoti Darbo Biržoje, kad gauti socialinės garantijos ir gauti medicininės paslaugos. Gal kam ir bus keista bet nespėjus man atvykti pas nurodyta asmeni, kuris konsultuos mano teisės Darbo biržoje. Ta moterys man pasiūlė darbą, ir koki darbą! Ji, lig būtų kalėjimo prižiūrėtoje, ir žinojo visas kalinimo įstaigų smulkmenas. Ji man pasiūlė prižiūrėti viešuosius tualetus, kas PN yra nepriimtina kaliniui, bei aš norėjau įstatymu nustatytos ir garantuotos reabilitacijos po dvylikos metu praleistu nelaisvėje. Ta pone man net ne mandagiai atsake, kad jokios reabilitacijos aš negausiu. Man teko kreiptis į tuos organizacijos viršininką raštu, kad tokios susiklosčiusios sąlygos apskusti teismui. Po tokio laiško minima pone tapo mandagi ir sukalbama nes aš raštu nurodžiau visus būtinus įstatymus kurios darbo birža privalo vykdyti.

Gavus socialinės garantijos aš nuvykau į Kauno antra ligonine, kur neurologas man pasiūlė atlikti tyrimus, po ko jis tapo blogu gydytojų ir pareikalavo iš manęs kyšio (kai jis pamate tyrimo rezultatus. Jam tapo aiškus mano skausmai), kad jis man prirašytu tinkamus tolimesnius tyrimus ir gydymą. Aš buvau apstulbęs. Tom ir pasibaigė mano gydymas, kurio aš nekantriai laukiau nuo 2011 metų. Po tokio užtrukusio laisvės atėmimo aš pinigu neturėjau dėl ko ir neįstengiau sau padėti ir pasveikti.

       Gydymas, tai buvo pirma problema. Kad išvykti iš valstybės man teko rimtai pakovoti. Apsireiškė nauja problema. Aš neturėjau jokio gyvenamojo busto, kas man tapo kliūtimi gauti Asmens tapatybės dokumentą ir vairuotojo pažymėjimą. Ačiū dievui padėjo aplinkybės (Mane nespėjo išregistruoti iš PN).

       Kad gauti registracija, iki laisvės atėmimo Lietuvos piliečiui užtekdavo kreiptis į miesto savivaldybę, kur aš bučiau priregistruotas ir jokiu keblumu dėl asmens dokumento išdavimo nekiltu, bet man Kauno miesto Savivaldybe raštu nurodė, kad įsigaliojo įstatymai nuo 2016 metu nusakantis, kad pilietis gali išsinuomoti busta, kuri valstybe dalinai apmokės. Keista, bet PN man nei cento neišdavė, tai iš kur gauti lėšų? Taip ar kitaip, aš buvau nuogas ir basas. Aš neturėjau jokio gyvenamojo busto ir kitu individualiu vertybių. Tai lig nušvitimas, kai pradedi suvokti: - kokioje visdėlto valstybėje tu gyveni­­!

       Trumpai apie Ispanija. Tai kas tenais nuvyko. Galima paliginti ir apibudinti tik su fantastiniais filmais. Aš buvau nunuodytas, atsidūriau ligoninėje, bei kai kas pavogė mano pinigus, kurios aš tenais uždirbau.

       Pasilikus be cento. Aš nutariau pasinaudoti atsarginiu variantu, kuri sukūriau dar būdamas Lietuvoje. Nujausdamas ir nepasitikėdamas esančiomis aplinkybėmis. Aš kreipiausi raštu į Vokietijos ambasada Lietuvoje, aiškiai nurodydamas, kad siūlau Vokietijoje sugauti asmenis prekiaujančiais narkotiniais preparatais ir platinančius padirbtus pinigus, bet Vokietijai visiškai nusispjauti į tai dėl ko aš buvau ignoruojamas.

       Parskridus į vokiečius aš turėjau tik viena eurą, kas savaime suprantamai man nesuteikė jokiu garantijų į ateiti. Pirma naktį aš praleidau aerouoste. Kita diena aš nutariau nuvykti į policijos postą ir išsiaiškinti kur man nuvykti, kad užsiregistruoti dėl politinio prieglobsčio. Policija išgirdus žodžius „aziul“. Ir galima taip apibudinti: „išvijo“, po ko aš atsiradau gatvėje. Suveikia likimo ironija. Vaikščiodamas nepažįstamame mieste aš išgirdau, kad vienas žmogus, grodamas gatvėje gitara kalba rusiškai. Aš jo paklausiau, kur man būtų geriau nuvykti? Jis paskambino draugui ir man pasakė, kad Hamburge yra nakvinęs namai, kur aš ir nuėjau.

       Mėnesio bėgio laikotarpių aš suradau vairuotojo darbą, ir apie tai smulkiau.

       Pasinaudojant interneto svetaine aš sukūriau savo biografija, pasisiūlydamas dirbti vairuotoju, ir sulaukiau skambučio. Man teko nuvykti į Niurnbergą, bei mane pirma diena apgavo, sakydami, kad mane apgyvendins mieste. Mane nugabeno į kaimą, kur darbdaviai išnuomojo nuosava namą. Ta pačia diena mane pasodino antru vairuotoju į mikroautobusą ir mokino maršrutu, kurio man teko vėliau dirbti. Aš įsidarbinau į „HERMES“ siuntiniu išvežiojimo ir pristatymo agentūra. Man buvo prižadėtas avansas, bet to aš nesulaukiau dėl ko man teko vogti maistą parduotuvėje. Pasirodo, kad Vokietijoje nėra jokio normatyvinio teisės akto reguliuojančio teisės santykius, nusakančius darbdavio pareigybe greitai atsiskaityti už atlikta darbą dėl ko man teko laukti pusantro mėnesio algos, nes neva kontrakte darbdavys nurodę, kad jis alga išmokės iki 20-tos dienos. Gavosi, kad aš du mėnesius dirbu, kad gauti alga, jei sukaičioti nuo pirmos mėnesio dienos. Nors pareigūnams aš ir išaiškinau, kad buvau apgautas ir pasilikau be pinigu. Jiems tai nebuvo įdomu, t.y. jie net ne suprato, kad tai kas su manimi vyksta, tai nerą teisėtai. Kitais žodžiais: aš pasilikau be pinigu, o darbdavys, kuris man pasiūlė darbą ir garantavo avansą. To aš nesulaukiau, bet pareigūnai man atidavė savo pusryčius ir pasiūlę man daugiau ne vogti parduotuvėje maisto.

       Vagystę tik priartino mane tolimesniam tyrimui Vokietijos valstijos. Du vyrukai pas kurios aš įsidarbinau pamiršo man apmokėti tuos valandos, kurios aš dirbdavau rytais, bei pati alga ne atitiko tu lūkesčiu, kurie turėjo įvykti. Darbdavys kategoriškai atsisakę oficialiai sukurti man busto nuomos sąlygos, kad valstybės organas matytu mano pajamas ir išlaidas dėl ko man teko dar su kitais darbininkais kreiptis į „ZOLL“ ir prokuratūra, bet nuo 2017 metu iki 2020 metu (sausio meno) aš dar nesulaukiau jokiu rezultatų. Tik 2017 metų galia ZOLL susisiekia su manimi ir papilde savo tyrimui dar 29 klausimus. Aš paklausęs pas jos, ar jie man padės atsiimti savo uždirbtus pinigus? Į tai gavau fenomenalu atsakymą: -„Vokietijoje savo pinigus atsiimti sunku“. Kas ateiti ir paruodė, kad darbuotojo teisės Vokietijos respublikoje visiškai ne ginamuose.

       Paaiškinsiu visas aplinkybės, kurios mane privydę iki kritiniu aplinkybių.

       Pagal įstatymą aš parašiau dokumentą, nurodydamas, kad palieku ši darbą ir pagal pasirašyta kontraktą man reikėjo atidirbti dešimt darbo dienų. Bei negaliu ne nurodyti tu aplinkybių, kurios aš rašiau į ZOLL. Kad iš darbdavio ne pabėgtu visi vairuotojai. Jis ėmėsi priemonių. Pas mane jis buvo paėmęs asmens tapatybės dokumentą (pasas). Dirbant, mane kelis sykius stabdė policija ir pasakė, kad jie imasi atlikti tyrimo, ar aš turiu tapatybės dokumentą (atkreipiu dėmesį, kad iki tol pareigūnai nenorėjo gauti mano paso, kalbant apie incidentą parduotuvėje). Pareigūnai ėmė ieškoti manęs namuose, manydami, kad aš jiems pateiksiu pasą nes jie mane įspėjo, kad jie ims tirti. Atkreipiu dėmesį, kad vairuotojo pažymėjimas jiems netiko. Darbdaviui išgirdus iš kaimynu, kad policija ieško manęs, kad patikrinti mano asmens dokumentą. Tik esant tokiomis aplinkybėmis darbdavys man gražino minėta dokumentą. Bei ZOLL net ne pradėjo apkaltos proceso dėl to, kad asmuo laike mane per prievarta, paėmus mano asmens tapatybės dokumentus. ZOLL taipogi nieko ne padare dėl mano pajamu ar kitu nurodytu skunde aplinkybių (tai kad darbdavys mane verte daryti su darbu suryžtus pažeidimus) t.y. šis valstybės organas nieko neatliko, kad apginti mano teisės ir laisvės, bet darbdavys man sukuria tikru nelaimiu. Po to kaip aš pateikiau pasilesiojimą darbdaviui. Jis, vėliau išaiškėjus, nepatvirtino tokio dokumento. Jis sukūrė planą. Neišėjus man į darbą jis pranešią policijai, kad aš pagrobiau jo mašina su prekėmis. Kai aš jam paskambinau ir paklausiau kada jis pasiims mašina ir atiduos mano pinigus. Darbdavys pasuko policijai, pranešdamas, kad aš pagrobęs jo mašina. Mane suėmė ir man teko ilgai aiškintis, policijai nurodant, kad aš dirbu su šia mašina, o darbdavys mane apšmeižė. Vėliau darbdavys kreipiasi į teismą, kaltinant mane neva aš įžeidžiau jo orumą dėl ko teisman man skyrė pinigine bauda. Atkreipiu dėmesį, kad nei prokuroras nei teisėjas nesiruošia tikrinti ar man priklauso darbdaviu nurodytas telefono numeris, neva kurio jam atsiuntė nepagarbia žinute, bet ir tai tik jo manymu.

       Po minėtos darbo organizacijos aš susitariau su kitu asmeniu, kuris turėjo mane aprūpinti darbu. Nesigilindamas į smulkmenas aš paminėsiu, kad mano vairuotojo pažymėjimą devyniems mėnesiams atime, bei skyrė 2.000 ? pinigine bauda.

Iš vieno darbo aš išėjau nes man nemokėjo uždirbtu pinigu, bei aš dirbau šešios dienos per savaite ir po trylika penkiolika valandų per para, o įsidarbinus kitame darbe man teko dirbti ir po septyniolika aštuoniolika valandų per para. Kadangi aš tikrai pavargau vergauti aš nutariau sugrįžti į Hamburgą ir kreiptis į socialine įstaiga, kurios pagalba gaučiau bendrabuti ir sąlyga minimaliai apmokėti už busta (į mėnesi nuo 66,00 ? iki 68,20 ?). Tik įvykdžius savo planus mane netikėtai patalpino į kalėjimą pasirodo, kad Vokietijoje jei laiku nesumoki baudas, tai teismas pats keičia pinigine bauda į arešto paruos. Pirma bauda man teko sėdėti dėl maisto vagystės. Kol aš sėdėjau viena bauda, įsigaliojo ir antra, o vėliau trečia ir t.t. Atkreipsiu dėmesį, kad dėl tokiu baudų kalėjimas atsisako asmeniui skirti darbą, kas pasunkina žmogui sumokėti baudas ir dorei gyventi.

Taigi Vokietijos respublika padare viska, kad Lietuvos pilietis atsirastu gatvėje, neva tai vokiečiu slapta kova su imigracija. Kaip jus supratote, kad man nebuvo sukurtu sąlygų sumokėti baudų ir naujai įsidarbinti.

Po pirmo mano kalėjimo Vokietijoje aš nuvykau pas socialinius darbuotojus, kur man buvo nurodyta, kad jei aš atidirbau Vokietijoje net trys mėnesius, tai man pagal įstatymus turi suteikti socialinė pinigine garantija (atkreipių dėmesį, kad aš Vokietijoje turėjau registracija), bet atvykus į JobCenter mano pasą šveitė ir pasakė, kad nieko nedarys. Bet aš nesiruošiau pasiduoti ir nuvykau dar pas viena socialini darbuotoja, kuris į Jobcenter nuvyko kartu su manimi. Bet ir tai nepadėjo. Jobcentero darbuotoja ėmė ji įtikinėti, kad man reikia atidirbti Vokietijoje du metus. Vėliau ji pasakė, kad metus, o dar vėliau ji sake, kad vienerius metus man reikia atidirbti, kad gauti socialinės išmokas, po ko ji sutiko, kad mano darbo stažo pakanka bet vokiečiams svarbiau padėti nei imigrantams. Taigi mane tiesiog išmetė į gatve gyventi Vokietijos valstybėje. Vėliau aš suradau įstaiga kurioje dirba advokatai, padedantis tokiems asmenims kaip aš, t.y. atvykusiems iš Europos sąjungos bet ta lenke tik pliupėjo ir nieko nedarė, kad iš darbdaviu atimti mano uždirbtus pinigus, kas man sukurtu sąlygos apmokėti atsiradusias skolas, kad nesėdėti kalėjime.

Taigi kol aš neatsėdėjau visu baudų, kuriu aš apmokėti būdamas kalėjime negalėjau nes asmenims atliekantiems arešto paruos neleidžia dirbti. Aš manau, kad tai tam, kad asmuo negalėtu sumokėti baudų, o tai sukuria sąlygos naujai uždaryti į kalėjimą emigrantą, kad vėliau į išvyti iš valstijos. Kalbu labai rimtai ir pagristi savo kaltinimo forma noriu mano įprasta juridine forma.

Noriu aprašyti pačias demokratines Vokietijos valdymo formas. Po kiek laiko man teismas atsiuntė, kad neva aš persėdėjau kalėjime ir jie man liko skolingi 502 ?. Gal tai dėl to, kad mano kai kurios skundus išnagrinėjo, bet iki šiol aš negavau jokio paaiškinimo. Vokietijos teismas skirdamas bauda atsižvelgia į asmens pajamas (alga). Man teismas skiria 40 ?, tokia pinigine suma priliginant vienai arešto parai. Tokie skaičiavimai man sukelia nerimą, nes mano objektyvios pažiūros neprasilenkia su demokratijos paskatais. Kas yra „KLASINE DISKREMINACIJA“? Jei mano pajamos minimalios, tai koks vertinimo būdas tokio teismo, tapatinant asmenio pajamos kuris uždirba į mėnesi, pvz: 1.000.000 ? ? Gaunasi, kad toks asmuo atliks bauda per viena sekunde, o man tenka sėdėti ištisus mėnesius. Būdamas kalėjime aš domėjausi pas kitus kalinius ką jie padare ir kiek jiems skiria parų, sukaičiojant pagal skirta pinigine bauda? Vienas benamis gavo arešto para, sukaičiojant para sumoje 0,50 ?. Juodaodis asmuo man papasakojo, kad ji pagavo policija, jam turint su savimi 20 gramu kanapių ir teismas jam skyrė 450 ? baudos. Juodaodis pasakė, kad jis pavargo ir nori pailsėti, o vėliau jis sumokės bauda, kadangi banko sąskaitoje jis turi liešu. Taip ir buvo, minimas asmuo apie 10 parų pasėdėjo ir išėjo į laisve. Man kilo mintis: o kas būtų jei aš mėnesio laikotarpija sąmoningai daryčiau keliu eismo taisyklių pažeidimus ir panašius administracinius pažeidimus? Kuom tai man pasibaigtų? Kol aš ilgiau sėdėjau. Tol man mažėjo suma nuo 40 ? į para iki 7 ?. Bet tai nebuvo galas nes aš jau minėjau, kad tai gali būti ir 0,50 centu. Man už 2.000 ? teko atsėdėti 50 parų, para sukaičiojant po 40 ?. O jei tai 0,50 centu? Gaunasi 4.000 parų, tai yra beveik šeši metai. O jei mano skola būtų 10.000 ? ? Man sunku net suskaičiuoti kai žinai, kad už 20 gramu kanapių tik 450 ? bauda, o jei tu nusišlapinai per diena ne vietoje dešimt kartu, kas nesukeltu nuostabos niekam. Tai pora tūkstančiu tikrai butu baudos ir tektu puse gyvenimo praleisti už grotų. Ideali kapitalizmo demokratija, tokia valdymo forma sukurtą tyčia, kad visi gyvenantis asmenis tikrai žinotu, kad jei jie nedirbs, tai jiems teks sėdėti kalėjime nes valstybe sukurs įvairiu baudų, pvz. dėl benamystes, Lietuvoje yra tokia pinigine bauda. Pirma karta apie tai aš išgirdau dar kaip buvo litai (Lietuvos pinigai). Man net įdomu buvo nes galvoje sukosi mintis: o kaip benamiui sumokėti bauda, jei Lietuvos valstybe piliečiui neskiria jokio gyvenamojo busto ir nesukuria galimybės gauti registracijos? Neturint stogo ir virtuvės aš abejoju, kad įmanoma žmogui sukurti sau normalu gyvenimą ir dirbti nes be dokumentu tikrai negausi jokio darbo, tai kam tokie tikslai tada? Ir vėl visos mintis link kalėjimo, tik tenais nemokama pastoge ir įstatymai kuriantis sąlygos nemokėti kaliniams pensijos stažo kol jie dirba kalėjime. Vokietijoje laikas kuri praleidai kalėjime sukaičiojamas į bendra pensijos stažą (nors tai gerai), bet Vokietijoje yra ir kitokiu apgauliu, pvz. po įkalinimo aš net ne numaniau, kad privalomas valstybės sveikatos mokestis man sukurs tiek daug problemų. Aš sudariau sutarti su „TK“ sveikatos draudimo įstaiga. Po įkalinimo jie man atsisakė pateikti specialia korta, kad gauti gydimą, bei jie man atsiuntė 7.800 ? skolos lapeli. Aš aišku nesutikau, po ko jie man pateikė apie 3.000 ? skolos. Man buvo labai smalsu ir keista. Ši organizacija visiškai nenori klausytis įrodymu, pas jos tik viena bendravimo forma: „DUOK“ pinigus ir viskas. Galiausiai jie sutiko, kad aš jiems nemokėsiu tiek daug ir jie paskaičiavo, kad aš jiems skolingas 549 ? ir kas įdomiausiai. Jie dokumentą sustatė 2019.12.11 diena, o po 2019.12.15 dienos jie man pasakė, kad jie paskaičiavo penkis eurus palūkanų (atkreipiu dėmesį, kad laiškas keliauja kai kuri laika kol paštininkas ji nepristatys adresatui). Aš bandžiau susitarti, kad skola mokėti dalimis, pvz. po dešimt euru per mėnesi, bet jie kategoriškai atsisakė. Jie man pasakė, kad aš tyčia vengiau jiems mokėti, bet man tokę žodžiai visiškai nepatiko nes jie patys tik 2019.12.11 diena sukūrė galutini dokumentą, o aš pas jos atvykau 2019.12.18 diena. Taigi gaunasi, kad jiems tikrai nusispjauti nes jų tikslas ko daugiau nupešti iš žmogaus, kurio teisiu ir laisvių nesaugoja joks įstatymas. Jų nenoras sutikti su mano sąlygomis jiems garantuoja papildamos pajamos, gauti per viena mėnesi dar penkis eurus. Man teko jiems pasiūlyti galimybe dalyvauti teisme, bei aš jiems pasakiau, kad jų argumentacija nekorektiška ir man teks paieškoti kita draudimo įstaiga. Bei jie man nepaaiškino priežasčių dėl kuriu jie man nesuteikia pilnu teisiu gauti gydimą kadangi aš esu dirbantis ir stabiliai moku devynis mėnesius sveikatos draudimą, bei mano pajamos buvo minimalios kas savaime suprantamai, kad jei aš į mėnesi gaunu 572 ?, tai kaip aš galiu sumokėti 554 ? ?

Taigi pagal faktus gavosi, kad valstybės valdymo forma sąmoningai esą sukūrusi sistema, kuri leidžią asmeni nustumti į prapulti nes po tokiu įkalinimu policija mane neteisėtai patalpino į kalėjimą, kur pareigūnas tyčia mane pralaikė para laiko be miego ir kišo dokumentus, kurie buvo parašyti trims kalbomis išskyrus mano kalba kuri nurodyta asmens tapatybes dokumente. Pareigūnas reikalavo, kad aš pasirašyčiau, kad sutinku palikti Vokietija vienos savaites begiję. Aš tik nesupratau priežasčių dėl kuriu aš turėčiau palikti Vokietija? Pareigūnas iš manęs atėmė pasą ir nurodė įstaiga neva kurioje man atidos pasą. Nuvykus į minėta įstaiga man teko visa diena laukti kol jie įsiaiškins priežastis dėl kuriu pareigūnas mane tenais nusiuntė. Aš jiems pateikiau visus esamus dokumentus (darbo sutartis, pajamos, miesto savivaldybes dokumentą nurodanti, kad man yra skirtas gyvenamasis plotas ir kita). Po ko pasirodė, kad aš esu įtrauktas į paieška, neva aš neteisėtai randuosiu Vokietijos federacijoje. Tokio stebuklo aš net nebūčiau susigalvojąs pasirodo, kad asmuo turintis Europos sąjungos narystės dokumentą esą nelegalaus Europos sąjungoje. O kas gavosi iš tikrųjų? Darbdavys nemokėjo man priklausančiu pinigu, o Policija nesirūpino apsaugoti mano teisių ir laisvių, kas stimuliavo atsirasti tokioms sąlygoms bei dar pridursiu, kad teismas man atsiuntė lapeli nurodydamas apmokėti teismo išlaidas. Gvosi įdomiai ir niekas man kito neįrodys. Dėl vienos baudos man buvo skirta 800 ?. Kai mane patalpino į kalėjimą. Man pateikia dokumentą nurodanti, kad man reikia atbūti ne už 800 ?, o tik už beveik 700 ?. Logika prasta. Jie norėjo mane paleisti, kad vėliau už ta pačia bauda dar syki izoliuoti į kalėjimą, bet sukurti apgaulia neva 1.200 ? ir yra visa suma kuria paskiria teismas (dar įeitu ir 100 ? kuriu jie man per karta nesusumavo), bet teismo išlaidos niekaip nesurišti su paromis dėl ko jie negalėjo taip daryti, bet tai dar tik vienas įrodymas, kad jokie įstatymai Vokietijoje negalioja. Logika prasta. Jei pateikti teismui mano skunda dėl darbdavio. Teismui tektu priimti sprendimą ir gautųsi galutinis precedentas, kuris butu taikomas visoje Vokietijoje, o tokiu apgauliu Vokietijoje labai daug ir Vokietija sau negali leisti kurti sąlygos naikinančios toki verslą nes stipriai sumažės valstybinio biudžeto pajamos, štai ir paprasta logika dėl ko Vokietijoje valstybės organai negina darbuotoju teisiu ir laisvių. Taigi kalėjimai ir yra vieta tu, kure ginčijasi su valstybės organais. Aš kaip teismo pareikalavau sukaičioti visas mano pajamas ir išlaidas (apie skunda į ZOLL). Tai jie ir sumanė mane išvyti iš Vokietijos, o kitu priežasčių nebuvo. Aš begale galiu privesti pavyzdžiu, kai narkomanai ir alkoholikai sistemingai vogė Vokietijoje bet tokiu niekas nevėję.

Познавательные статьи:



Техника прыжка в длину с разбега

Организация работы процедурного кабинета

Области применения синхронных машин

Оптимизация по Винеру и Калману