Socialinis aprūpinimas.

↑

▷ Содержание

⇐ ПредыдущаяСтр 11 из 21Следующая ⇒

Pirma klase esą labiau priklausoma nuo bendros nuomones. Tokie žmones mažiau veikia socialiniame gyvenime. Jie lengvai perima kitu asmenų nuomone. Pirmos klasės asmenis labiau linkę vartoti svaigalus ir ieškoti linksmybių. Pirmos klasės asmenis drovus ir linkę nutylėti asmenines problemas nei ieškoti išeities. Tokę asmenis minimaliai suvokia asmeninės rūpybos būtinumą. Jie gali visiškai nereaguoti į atsirandančius sveikatos sutrikimus. Kitaip tariant žemas intelektas neleidžia tinkamai suprasti visu pasiekimų ir priimti tinkama sprendimą tam reikalui išspręsti. Tokiu atveju aš siūlau sukurti tokiems asmenims toki socialini gyvenimą, kad valstybe 80% teiktu socialine rūpyba asmenims priskirtiems pirmai klasei. Ką tai reiškę? Pirmiausiai pasikartosiu, kad valstybe turi savo valdas ir visus jose esančius žemes išteklius. Valstybe turi savo nekilnojimą turtą ir įmones teikiančios socialines paslaugos. Konstitucijoje nustatoma, kad kiekvienas turi teise į medicinines paslaugos į darbą, busta į senaties pensija į teisini gynima nuo kišimosi į asmenini gyvenimą. Į garbe, orumą, teise kritikuoti valstybės veikla ir juos institucijų ar tarnautojų darbą ir kitokias teisės. Bet šiandien joks įstatymas nereguliuoja asmenų gyvenimo, jei asmuo pats negali savimi pasirūpinti. Šiandien yra bendra nuomone, kad visi asmenis esą lygus. Bet ar mokslu daktaras esą lyginamas su paprastu statybininku mokančių tik statybos amato? Jų teisės yra lygios bet jokių būdų ne jie patįs esą lygus. Intelektualines vertybės visuomet apmokamos aukštu atlygių. Taigi negalima paprasta darbininką, nesugebanti daugiau nieko kito, kaip tik užsiimti sunkių fizinių darbu, tapatinti su mokslininkų. Tai tikriausias absurdas. Dėl to aš siūlau pirmai klasei kurti daugiau socialinės rūpybos, kad tokios klasės asmenims mažiau sau suktu galva dėl kilusiu problemų. Greitai visas pasaulis pereis į kreditines sistemos atsiskaitymą, t.y. grynieji pinigai taps žmonių istorija, o ne praktika. Akreditavimas padės išvengti daug problemų ir pirmai klasei liks mažiau rūpesčiu. Visa pramone turi būti nacionalizuojama. Aišku tai nėra žmonių praeities kurtas socializmas. Kada nebebus grynųjų, asmeninis verslas praras prasme bet verslininkai visdelto išliks, kaip ir šiomis dienomis. Viskas turi būti kuriama žmonių gerovei. Tokia riba atsiranda, kada verslininkas pirmiausiai aprūpins vidaus rinka, o tik paskui likusi pertelki teiks kitoms valstybėms. Tam reikia nustatyti įstatymini reguliavimą pagal procentini gamybos aprūpinimo sąlygos. Taigi, kiekvienas verslininkas pirmoje vietoje privalęs aprūpinti vidaus rinka, kad valstybėje neatsirastu norinčiu sąmoningai (kaip šiandien), tyčia, kurti vidaus produkto nuosmuki, tokiu būdų didinant rinkos kainos. Tai leidžia kurti faktiškai neapmokomas darbo vietas. Štai jums ir politika kuria mes matome šiandien visame pasaulyje. Asmeninis verslas negali būti naikinamas bet būtina nustatyti dideli procentą eksportui, pvz., nustatome, kad verslininkas privalo 80% priekiu parduoti toje valstybėje, kurioje prekės gaminamos, o likusiąja dali su minimaliu procentu turi teise eksportuoti į kitas valstybės. Gausis, kad jeigu verslininkas 80% pagamintu priekiu noręs eksportuoti, tai jam bus dedamas didelis eksporto mokestis. Tokiu pačiu santykiu negalės papulti į vidaus rinka ir importuojamos prekės, kad nekiltu produkcijos nuosmukis ir, kad nemažintu paklausa vidaus produkcijai. Vidaus produktai turės garantija, kad ši produkcija esą ekologiškai švari. Tik tokiomis sąlygomis valstybe pasieks atitinkama riba gerinant piliečiu socialinio gyvenimo rūpyba. Kad išvengti mažesnes rizikos, valstybe sukauptas liesas investuoja į pramone, siekdama nacionalizuoti visa esančia pramone valstybėje. Pasiekus tokia riba (nacionalizavimas), valstybe kure socialinio gyvenimo gerove. Jeigu vidaus produktas tapo valstybės turtų, tai reiškia, kad pilietinis gyvenimas taps žymei paprastesnis. Konstitucija nustato valstybės socialine rūpyba visiems asmenimis. Žmogaus prigimtis sąlygoja, jog žmogus nuolat privalo rūpintis savo fizinių stovių. Maistas tai neatsiejama dalis žmogaus gyvybei palaikyti. Taigi socializmo siekis sukurti tokias sąlygos, kurios atkirs bet kokie galimybe žmogui patirti badą. Tai yra valstybės pareiga nes žmones tam ir sukuria valstybe ir dali uždarbio atidavė valstybei. Valstybe aprūpina kiekviena asmenį būstų ir būtiniausiais baldais. Pvz., valstybės pramonėje gaminami baldai. Tada pagamintos produkcijos realizavimas tampa valstybės interesų. (Pagaminta produkcija suskirstoma į tris kategorijos pagal kainas.) Pirmai kategorijai priskirti asmenis gauna minimalizota produkcija nemokamai (baldus). Jeigu asmuo priskirtas pirmai kategorijai pageidautu įsigyti kitokiu baldu ar techniniu prietaisu. Jam nustatomas antkainis nuo 80% kompensacijos iki 100% pilno apmokėjimo iš asmeniniu liesų. Tokios sąlygos nustatomos pirmos klasės asmenims ir su įsigyjamų maistų, t.y. jeigu asmuo nori įsigyti kitokio (egzotiškesnio) masto nei esą teikiamas su 80% kompensacija, tai asmuo iš asmeninių liesu apmoka viršijanti procentą dėl įsigytų maisto produktu. Valstybe neįpareigoja kiekvienam žmogui įsilieti į socialinio gyvenimo 100% rūpyba. Tokiu atvejų asmuo gauna tik tai, ką nustato įstatymai, pvz., jeigu žmogus nori gauti pilna darbo užmokesti. Tokiu būdų tokiems asmenims siūlomos 100% apmokamos visos paslaugos, kadangi asmuo neturi valstybės socialines rūpybos garanto, tai reiškia, kad susirgus (ar kitu atveju) asmuo visos paslaugos apmoka iš asmeninių liesu, o valstybe teiks tik įstatymini garantą, kad asmenų teisės ir laisvės nebūtų pažeidinėjamos. Greičiausiai tokiu asmenų skola valstybei tik augs nes analogiškos sąlygos mes galime stebėti dabartiniuose žmogaus ir valstybės santykiuose, bet tokę žmones gali atsirasti tokioje valstybėje, tik atkeliave iš svetur, tai yra svetimšaliai.

Asmenis priskirti pirmai klasei, tampa kontroliuojami tose vietose, kuriose jie dirba. Aišku tai nėra dabartine kontrole aš kalbu apie asmenų būkle (fizine ir dvasine). Jei asmuo blogai jaučiasi, jis galės nuvykti į sveikatos priežiūros tarnyba, kuri siaks tokiu asmenų fizine ar psichine būkle. Taigi niekas nenori, kad kuriam nors žmogui sublogtu psichika ir jis gavus šaunamąjį ginklą, imtu mokykloje šaudyti vaikus ar panašiai elgtis. Darbo vieta tampa žmonių antrais namais ir tenai vyksta savotiškas gyvenimas, bet atkreipiu dėmėsi, kad fizinis krūvis tampa viena iš pirmųjų priežasčių dėl kuriu žmogui gali kilti psichoze. Ir dėl to aš siūlyčiau darbovietėje teikti pirmine medicinine pagalba. Aš kalbu apie sunkę pramone kur žmones gauna sunkius fizinius krūvius. Tokę asmenis mažiau linkę po darbo užsiimti asmenine rūpyba, ir dėl to, kad išvengti psichinių komplikacijų, kurios gali reikštis paprastu girtuokliavimu ar tampa narkotine priklausomybe. Aš siūlau sunkei dirbančius asmenis, jų psichine būkle kontroliuoti. Kiekvienas asmuo turi šeima ir jokia šeimai nesinori, kad jų narys taptu socialiai amoralus ir kentėtų nuo narkotines ar alkoholines priklausomybės. Atveju, asmeniui susirgus, valstybe turės teise paskirti tokiu asmenų uždarbi jų šeimos nariams, kad anie galėtu pasirūpinti visos šeimos gerovei.

Esme tampa aiški. Jeigu žmogus negali pats savimi pasirūpinti, tokiu atvejų valstybės įstaigos socialinei darbuotojai perima rūpybos pareiga sau iki to momento, kol asmuo nepasveiks ir vėl galės savimi rūpintis. Socialine globa nereiškia, kad kažkas perima valdyti kito asmens turtą, įstaigos darbuotojas privalęs rūpintis, kad asmuo turėtu lėšų pragyvenimui, pvz., jeigu asmuo serga alkoholizmo priklausomybe. Tai greičiausiai, kad jis sieks įsigyti alkoholiniu gėrimu. Kad tam užkirsti kelia, būtina kontroliuoti asmens kreditines korteles, teise įsigyti alkoholinių gėrimų, t.y. kažkuriam laikui sergantis asmuo praras teise įsigyti alkoholinių gėrimu. Asmuo gali prašyti draugu iškeisti preke, tokiu atvejų galima nustatyti teise įsigyti tik maisto produktus. Kitus santykius dėl daiktu įsigijimo kontroliuos socialines rūpybos asmuo. Viskas kuriama socialinio gyvenimo bendrais rūpybos principu, kada žmogus žmogų užjaučia ir siekia padėti tam, kuriama globa. Ligonių gali rūpintis artimieji giminaičiai ar draugai, kaimynai. Visiems yra žinomi atvejai, kai vienas šeimos narys padaro blogio visai šeimai. Tęvai muša vaikus ar vyras muša savo žmona, tai stebint jų vaikams. Asocialiose šeimose retai kada vaikai siekia išsilavinimo ir tampa dorais piliečiais. Tokiose šeimose asmenų intelekto koeficientas yra ypatingai žemas. Krišna nurodo, kad tai dėl to, kad tokios šeimos esą arčiau žvėrių pasaulio, t.y. tokę žmones neseniai atgimė žmogaus pavidale, tai ir įtakoja žema žmogaus intelekto koeficiento riba.

Pagal tokius naujus santykius, valstybėje neliktu vietų, kuriose piliečiai neturėtu valstybinės garantijos. Pvz., miesto transportas tampa valstybės turtu ir kelionių paslaugos būtų neapmokestinamos. Miesto transportas kuriamas tik geležinkelio judėjimo principu ir esą vieninteliu miesto transportų. Tokios sąlygos miestus atriboja nuo oro užterštumo. Užmiestinis transportas apmokamas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kita teikiama produkcija. Užmiestinis transportas varomas elektros energija ir tampa vienintelių užmiestinių transportu. Kiekvienas asmuo turės teise eksploatuoti asmenini transportą, kuris varomas tik elektros energijos būdų. Tokio transporto eksploatacija apmokama 100% iš asmeniniu lėšų. Tai nereiškia, kad valstybę kuria kažkokios tai specialiąsias sąlygos automobilistams. Valstybe kuria specialiąsias vietas eksploatuoti transportą (kėlei), ir prisiima sau atsakomybe tuos kelius remontuoti. Pagrindinis valstybės tikslas sukurti žmogui prigimtines sąlygos, tokios sąlygos, kad jos nekenktu žmonių sveikatai. Dėl to miestuose bus uždrausti vidaus diegimo varikliai, turintis neigiama poveiki aplinkai. Tai gali būti uždrausta tik tuo atvejų, kai valstybe sukurs toki automobili, kuris turėtų pasaulietini pripažinimą. Sudėtingo nieko nėra. Socialine rūpyba sukurs sąlygos žmogaus prigimties ginimui. Valstybe privalo rūpintis ir teikiamu ar panaudotų vandenių. Nešvarus vanduo privalo pirmiau būti išvalytas, o tik po to toki vandeni galima nutekinti į gamta. Valstybe pagrindini dėmėsi skirs žmonių labui ir ekologijai. Pirmai klasei priskirti asmenis bus pilnai aprūpinami, jiems mažiau reiks patiems mąstyti apie politinės problemas, kadangi valstybe pasieks tobulumą. Valstybės valdyme stovės žmones turintis aukščiausia intelektualini lygi. Vaikai mokyklose gaus tinkama išsilavinimą ir mokykliniais laikais bus nustatyta jų protavimo riba. Kiekvienas iš žmonių gaus teisini švietimą, kartu su vidutinių išsilavinimų, tai padės žmonių giminei tobulėti socialiniame gyvenime. Akreditavimas nesukuria aplinkybių, atimančių galimybė asmenims išvykti iš šalies. Kiekvienas norintis išvykti asmuo, savo sukaupta kreditą, bet kokių momentu galės iškeisti į grynuosius pinigus bet kurios valstybės, į kūrę jis nori išvykti ar nori turėti tokios valstybės pinigines obligacijos. Akreditavimas užkerta kelia korupcijai ir banditizmui. Nėra grynu, nėra ir nusikaltimo. Pavogtu daiktu niekas negales įsigyti apmokant grynais pinigais. Liks tik viena galimybe, tai tokius daiktus gabenti į valstybės kuriuose dar neveiks akreditavimo sistema. Faktiškai valstybe teiks asmenims viską ko jie pageidaus. Noręs žmogus įsigyti vasarnami. Jam suteiks kreditu namui pastatyti. Nori mašyna, taip pat valstybe suteiks kreditą automobiliui įsigyti (kalbant apie nuosava transportą. Tokiam transportui turi būti sukurtas tik požeminis judėjimas mieste). Grynu pinigu nėra, tai reiškia, kad valstybe teiks piliečiui viską ko jis užsimanys, aišku atitinkamai su jam mokamų atliginimu. Tai įgyvendinti nėra sudėtinga, paprasčiausiai bankas teiks kreditą atsižvelgdamas į šeimos ar asmenų gaunamas pajamas. Šiandien viskas priklauso nuo pinigu (aukso), kurios turi valstybinis bankas. Rytoj socialinis piliečiu gyvenimas nepriklausys nuo valstybinio banko nes piliečiu pajamos plauks į kita banką, kuris formuos valstybės biudžetą. Taigi vidaus politika kuriama tik iš pagamintos vidaus produkcijos. Išores politikai paliekamas bankui, kuris šiandien reguliuoja finansus. Viduje viskas veikia akreditavimo sistemoje. Kiti santykiai kuriami grynu pinigu pagalba. Tokioje valstybėje taps įmanoma sukurti ekonomini stabilumą, ko ir reikia tokios valstybės piliečiams. Principas paprastas. Yra ūkininkas kuris pagamina visai šeimai maistą. Po kiek laiko jo ūkis ims klestėti, kas sukurs produkcijos pertekli. Kadangi ūkininkui puikiai sekasi, jis pasamdo žmogų, kuris gamins jam batus ar jam teiks kirpėjo paslaugos. Vėliau ūkininkas pasamdo dar žmonių nes jam reikęs gaminti drabužius ir t.t. Mūsų protėviai klestėjo, jie nemąstę apie badą civilizuotame pasaulyje. Tokiu metodu aš siūlau kurti utopine valstybe. Vietoj grynu, panaudoti kreditu sistema, kas neleis nesąžiningiems valdininkams gauti neteisėtu pajamų ar nusikaltėliams leis ir toliau vogti kitų asmenų turtą. Asmenis turintis žiama intelekto įsišvitimą, gaus 80% kompensacijos dėl būtiniausių įsigyjamų prekių. Gausis taip: - Valstybe kure darbo vietas ir pagaminta produkcija realizuoja vidaus rinkoje. Kiekvienas žmogus atliks tam tikra funkcija. Dievas sukūrę skruzdėlės, kurių skruzdėlyne yra milijonai ir juos visos atlieka tam tikras funkcijos, dėl to skruzdėlynas neišnyksta. Taip ir valstybe privalo kurti socialini gyvenimą. Jeigu žmones skyręsi tik intelektu, tai būtina kurti toki gyvenimo lygi, kuris leis kiekvienam būti naudingam ir kiekvieno asmens teisiems rūpintųsi pati valstybe suvokiant, kad intelektas tai ne asmens tinginystes požymis, o žmogaus prigimtis, kuri kinta tik atgimimo galia. Išsiugdymas nesukelia proto galia. Intelektas sukuria atminties baze, kurios pagalba žmogus geba pritaikyti pasiektas žinias.

Kalbant apie asmenis priskirtus pirmai klasei, norėčiau pabrėžti, kad tokę žmones daugiau priklauso nuo išores veiksnių nei nuo asmeninių interesu ir, kad jos apsaugoti nuo pasaulio netobulumo. Būtina kurti nauja socialini gyvenimą nei žmonių gimine turi jį šiandien. Pvz., aš taikau tokę teze, jog„Ginimas asmenų prigimtinių teisių, - tai ginimas vaiku nuo jų mažos praktinės patirties susidūrime su šio pasauliu“. Suaugusieji taikant savo praktika, dalijasi ją su savo vaikais. Aukštas protavimo lygis asmenims leidžia suvokti žymiai daugiau nei tą gali kiti žmones nes jų protavimo lygis nevisuomet jiems tai leidžia padaryti. Aš minėjau E. Einšteiną kuris pateikia savo samprotavimus apie trimate erdvę. Jo teigimų laikas gali būti tik ateities matmuo, ji skaičiuojant sekundėmis. E. Einšteinas teigia, kad egzistuoja keturi erdves laikai. Jis nurodo, kad jeigu objektas juda, tai objektas gali judėti tik į prieki, laika skaičiuojant sekundėmis ir judant, keičiant savo padėti erdvėja. E. Einšteinas ima pati greičiausia judėjimo objektą „šviesa“.Ką gi sako Krišna apie šio pasaulio erdve? Krišna sako, kad JIS esą Alfa ir Omega, kad mūsų šis pasaulis esą sukurtas septinta karta, kad materialus pasaulis užima labai maža dali tuos erdves, kure užima Omega. Krišna teigia, kad jeigu žmonių gimine sugebėtų sukurti erdvėlaivi, kurio pagalba žmones galėtų išskristi į Omega (ten, ką žmones vadina visata), laikas nustotų egzistuoti. Mokslas teigia, kad judant visatoje laikas nenustoja egzistuoti. Aš sakau, kad laikas matuojamas tik tais atvejais, kai yra atskaitos taškas ir siektina reikšme galutinio taško. Aš sakau, kad Omegoje nėra laiko matuojamo sekundėmis. Sekunde nustoja egzistuoti nuo to momento, kai fizinis objektas atsitraukia nuo materialaus pasaulio, t.y. jeigu žmogus siektų atsitraukti nuo materialiųjų daiktu (planetų), tai jis keliautų į Omegos begalybėje, kurioje nėra jokių materialiųjų daiktų. Tokioje erdvėja žmogus nūstos jausti greiti ir bet koki laiko išmatavimus. Jeigu nėra jokio fizinio objekto, tai žmones negali nustatyti greiti nes objektas erdvėje nesant kitiems fizinėms objektams, nekeis savo padėties. Atsiradus kitiems fizinėms objektams, atsiras ir daiktu judėjimo kitimas. Tokiu atveju žmones vizualiai stebi daiktu kitimo būkle. Erdvėja lieka tik vienas matmuo, tai žmogaus gyvenimo trukme. Toki matavimą galima matuoti ir sekundėmis ir metais bet nebebus greičio. Būtent to, apie ką kalbėjo E. Einšteinas. Krišna teigia, kad viskas kas priklauso materialiam pasauliui yra netobula ir kintama bei turi savo egzistavimo laika. Omega neturinti pradžios, jį turi galą. Alfa neturinti galo, bet jį turi pradžia. Omegoje formuojamas materialus pasaulis ir tai tampa pradžia. Materialiajame pasaulėja atsiranda būtybes turinčios sielas ir taip atsiranda begalybe, kadangi siela nemirtinga, jį negali pranikti nes pranyksta tik materialus pasaulis, kuris turi ribas. Krišna sako, kad Dievas kuria Omega ir Alfa. Tai reiškia, kad materialus pasaulis turi lygei tiek laiko, kiek egzistuoja sukurta Omega ir Alfa. Kas žino kiek tęsiasi pasauliu sukūrimas? Krišna aiškina, kad pasaulis tęsiasi tiek, kiek reikia praeiti Jugai. Jugos kelias susiformuoja iš Brachmos žiedu. Bchagavadgytoje Krišna pateikia 5.000 metų slėpinį, jis nurodo, kad tūkstantis tūkstantmečių yra diena, ir tūkstantis tūkstantmečių yra naktis. Tas kas Brachmoje žino kiek yra dienų ir kiek yra naktų. Tas žino kiek tęsiasi Brachma. Kodėl tokiam slėpiniui nerą pateiktų paaiškinimu? Aš sakau, kad Brachma, tai šioje visatoje vienos planetos susikūrimas ir kol tęsiasi gyvybe vienoje planetoje, tol neužgims jokia gyvybe kitur. Juga, tai Viešpats kelias. Dievas sako, kad Jo darbai prasideda nuo arčiausios planetos prie Jo sosto. Jis suteikia gyvybe venoje planetoje esančioje Brachmoje. Po Dievo sostu sukurtas materialusis pasaulis. Pirmas žiedas turi penkias galaktikas, kuriose esą begale saules sistemų ir venoje iš saules sistemos užgimsta gyvybės ir tęsiasi tol, kol visas žiedas neapsisuks iki tuos vietos nuo kuriuos prasidėjo gyvybes užgimimas. Tai ir yra Brachmos kelias. Juga leidžiasi į apačia. Pasibaigus Brachmai, juga vienų žiedu leidžiasi žemyn tol, kol nepasieks apatinių planetų ir naujai nepakils į viršų, kadangi materialusis pasaulis sukurtas dviem stulpas, o Juga nuo viršaus (iš dešines į kaire) leidžiasi į apačia. Tokiu būdų susikirtus per vidurį kas primena kryžių. Taigi diena tesėsi tol, kol planetoje vyksta gyvybe. Naktis tęsiasi tol kol planeta apleidžia gyvybe. Kiek iki šio momento buvo pateiktu Bchagavadgytos komentaru ir jie visi nėra tobuli. Kas duoda man suprasti tai, kas visiems lieka slėpinių? Iš kur aš traukių tas tiesas, kurių negalima nuginčyti? Aš sakau, kad tai kas man duota, žmones privalo imti. Aš duodu nemokamai, duodu tik tam, kad būtų žmonėms į nauda. Visiškai nėra sudėtinga įgyvendinti tai, ką aš čia dėstau. Reikia tik nugalėti šėtoną, kuris save vadina valstybe ir perimti valdžia nes mumis valdo asmenis, turintis tik antro laipsnio intelekto koeficiento riba. Tokę žmones godus, jie esą egoistai ir jiems visiškai nerūpi svetimų žmonių likimai. Jų intelekto riba neviršija vidurkio, kas primena sovietmeti, kada žmogų nepriimdavo į atsakingus postus nes jis esą tam perprotingas. Jie masto, o ne vykdo, tai ką jiems liepia viršininkai. Jeigu viršininkas lieps daryti nusikaltimus prieš tauta, tai sąžiningas, protingas žmogus iš savo prigimties gali toki viršininko sprendimą paviešinti Tautai, kuri greičiausiai sukels protestą. Kaip aš aukščiau nurodžiau, kad Lietuvių valdžia panaikino nemokoma aukštąjį išsilavinimą tik tam, kad jį galėtų valdyti visuomene nes visuomenėje laikui bėgant nebeliks išsilavinusių žmonių, o tie kurie turės atitinkama išsilavinimą. Tokę stovės valdžioje ir skurdins Tauta toliau.

Kalbant apie asmenis priskirtus antrai klasei, tai tokiems asmenims viskas faktiškai taikoma kaip ir pirmai klasei. Antrai klasei didinama alga ir mažinamas kredito padengimas nuo 80% iki 50% dėl įsigytų būtiniausiu reikmenų. Trečiai klasei priskirtiems asmenims valstybe padengia 20% kredito. Ketvirtai klasei kreditas nedengiamas, jie visas išlaidą apmoka patįs.

- Pirma klase, tai asmenis turintis žemiau nei vidurkis ar vidutinio mąstymo koeficiento protavimo lygi;

 - Antra klase, tai asmenis turintis vidutini ar aukščiau nei vidurkis protavimo koeficiento lygi;

- Trečia klase, tai asmenis turintis aukščiau nei vidutinio protavimo koeficiento lygi;

- Ketvirta klase, tai asmenis turintis genialumo riba tarp kitu asmenų.

Atsižvelgiant į žmogaus prigimti nuo šiol žmonių gyvenimas turi tekieti atsižvelgiant tik į jų protavimo galimybe. Aišku asmenų degradacija žemina žmogaus protavimo laipsni bet tokių atvejų ateityje lengvai galima bus išvengti, kada visa visuomene ims gyventi socialini gyvenimą, kuriat sau geri, visuomene kurs geri ir aplinkiniams žmonėms. Batsiuvys siuva batus nes jam tai geriausiai seksis. Kalvis kals metalą nes jis fiziškai pajėgus tai daryti. Gydytojai gydo žmones nes jie nusimano žmogaus anatomija ir turi prigimties sąlyga lengvai įsiminti mokslą. Politikai kuria įstatymus nes jie suvokę įstatymo būtinumą socialines geroves labui. Liko aptarti ką veiks genialumo riba turintis asmenis? Šiandien tokius genijus aš galėčiau suliginti su valstybės slaptomis tarnybomis kurios šiandien slepia savo veiksmus nes jų dabartine veikla atitinka nusikalstomam veikimui. Tik mūsų naujoje valstybėje nebus genijų nusikaltėliu bet jų veikla bus lyg ir slapta nes pirmokas negali suprasti akademinio lygio darbų. Tik tokę žmones galės valdyti visu žmonių gerove nes jie esą arčiau Dievo, t.y. jų protai arčiau Dievo ir Viešpačiui lengviau pasiekti tokius. Dievas kalbasi su tokiais žmonėmis ir dėl to šis pasaulis nepranyksta. F. Nyče veikale „Zaratustra“ jis nurodo slėpinį. Kas ta slėpinį atskleidžia, tasai žino, kas buvo senis Zaratustra. Bojetijus veikale „Filosofijos paguoda“ jis rašo tokius žodžius: Jeigu aš esu kalėjime ir man niekas nepateikia jokių žinių, tai iš kur aš gaunu tokius paaiškinimus, kuriu niekas nepaneigs? Rašydamas savo knyga „Meile ir Alfa“ aš minių šios filosofus ir vedu dialogą panašiomis sąlygomis. Nežinau geresnes vietos kaip šioje knygoje išspausdinti savo dialogą.

Познавательные статьи:



Организация работы процедурного кабинета

Статус республик в составе РФ

Понятие финансов, их функции и особенности

Сущность демографической политии