straipsnis. Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtines.
1 straipsnis. Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtines.
2 straipsnis. Kiekvienas žmogus turi šias prigimtines teisės ir laisvės:
a) teise į natūralu gyvybes palaikymą -vystymąsi;
b) teise į saule, žeme, vandenius ir orą;
c) teise į mirti dėl senatvės ar ligos;
č) teise į palikuonius, tęvus, senelius ir kitus famylijos narius;
d) teise mąstyti;
e) teise į laisve;
f) teise į vaikyste;
g) teise į savarankiškumą;
h) teise į socialini gyvenimą;
i) teise dvasiniam išsigelbėjimui;
y) teise į valstybės globa;
j) teise į pasaulio pažinimą -patirti;
k) teise į protines žinias.
3 straipsnis. Žmogaus ir valstybės santykiai harmoningi gyvybei (Ž+V=G).
4 straipsnis. Žmogaus asmuo aukščiau nei kiti interesai.
5 straipsnis. Niekas negali išnaudoti kitu asmenų.
6 straipsnis. Tautos suverenines teisės yra absoliučios.
7 straipsnis. Valstybę gina gyvybės išlikimą.
8 straipsnis. Niekas negali išnaudoti kitus asmenis pasinaudojus aukštesne proto galia.
Antras skyrius.
Konstitucijos mechanines dalies teisės normuos,
atsirandančios žmonių ir valstybės gyvenimo santykiuose
I SKIRSNIS.
Lietuvos valstybe, Valstybės valdžia ir Konstitucijos ribos
9 straipsnis.
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas.
Valdžios galias riboja Konstitucija.
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
10 straipsnis.
Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
Tautos išrinktieji vykdo tautos valia.
Valstybės pareiga, tai teise ginti Tautos interesus.
|
