Aš sutrumpinu šio veikalo vertima, išbraukiant dalo Lietuvo Respublikos konstitucijos normu, kadangi tokios neaktualios kitos Tautoms).

↑

▷ Содержание

⇐ ПредыдущаяСтр 15 из 21Следующая ⇒

148 straipsnis¹

Tauta pripažįsta valstybės skola tik ta, dėl kurios Tauta prabalsavo referendumu ir buvo nutarta skolintis liešu.

Aš nesiūlau pilnai atsisakyti senu normų. Mano tikslas pirmu skyriumi nustatyti tokias sąlygos, kad jokia jėga daugiau negalėtu pakeisti žmogaus Konstitucines teisės samprata. Pirmas skyrius ir yra mano Konstitucinis pamatas, kuris turėtu tapti pavyzdine norma globaline reikšme. Faktiškai iš kiekvieno Konstitucinio straipsnio turi išplaukti paprastasis įstatymas nusakantis konkrečias teisės ir laisvės ir dėl to aš Konstitucijoje nurodau, kad Konstitucijoje negali būti jokiu spragu ar kolizijos atveju ir dalinu Konstitucija į du skyrius. Pirmasis skyrius tampa nekintamas. Antras skyrius reguliuoja piliečiu gyvenimą, atsižvelgiant į valstybės socialini poreiki. Kaip Konstitucija saugo žmonių teisės interesus. Lygei tokiomis pačiomis sąlygomis Konstitucija saugo ir pačios Valstybės interesus ir garbe. Pvz., aš siūlau nauja norma nusakančia, kad „Valstybe savo nuomone ir garbe, gindama įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Viešai paskleista nuomone gali būti patraukta vešiems debatams, pozicijas ginant tik mokslu pagristais argumentais“. Kas yra žodžio laisve ir/ar paskleista nuomone neatsilieps neigiamai valstybės valdymui interesams? Nuomones atsiradimas kure veiksmo forma, kuri gali būti žalinga vienai pusei ir naudinga kitai. Priklausomai nuo šaliu interesu. Dezinformacija gali tapti minties aneksija, plintanti lig užkrečiamas virusas, paralizojant silpnus protus. Pvz., rinkimo kompanija skleidžia dezinformacija dėl seno Seimo nustatyto valdymo teisėtumo. Tokiu atveju valstybe teismu sistemos pagalba ginčas politinių grupių skleidžiama nuomone (ar kitu ištaigu), gindama savo kuriama ar sukurta politika. Jeigu išaiškėja, kad tai buvo politine agitacija. Tokių politinių grupių veiksmai siejami su šmeižtų. Kitaip tariant, valstybe galės ginti savo garbe nuo skleidžiamo šmeižto. Atkreipiu dėmėsi, kad kiekvienas turi teise į minti (asmenine nuomone). Taigi negalima daleisti, kad šitokia norma taptu valstybei susidorojimo priemone. Remiantis Konstitucinės sampratos Valstybe turi teise būti apginta nuo skleidžiamos dezinformacijos nes tai kenkę Konstituciniai santvarkai. Aš siūlyčiau LR baudžiamajame kodekse įtvirtinti tokę nustatą:

1. Asmuo einantis Prezidento, Seimo nario, Teisėjo, Generalinio prokuroro (ir apygardų prokurorai) pareigas. Tokiam valstybės tarnautojui sąmoningai skleidžiant Tautai ar kokiai nors socialinių bendruomenių grupėms klaidinga informacija (dezinformacija):

a) Asmuo traukiamas apkaltai, bausme skiriant iki gyvos galvos;

b) Jei pareigūnai bendradarbiauja ir padeda atskleisti tikruosius motyvus ir tokia veika įtrauktus visus dalyvius. Tokę asmenis atleidžiami nuo taikymo aukščiausios bausmes bet tokiems asmenims naikinamos visos įgytos privilegijos einant valstybės tarnybos pareiga ar tokios privilegijos įgytos tarnybos metu (Naikintinos visos įgytos lengvatos ir galimi apdovanojimai, pensija, kuri būtų įgyta einant valstybės tarnyba). Tokiems asmenims iki gyvenimo galo draudžiama verstis teisine praktika ir teikti tokioje srityje konsultacijos.

       Manau, kad toksai teisinis reguliavimas tikrai sustabdytu plitimą dezinformatoriu ir tautos išdavikų.

       Prezidentinis valstybės valdymas visiškai nereikalingas. Pakanka Parlamentaru ir vyriausybinės veiklos. LR Konstitucija nustato, kad suverenitetas priklauso Tautai. Tai kam reikalingas dar prezidentas, jei pati tauta vykdo savo suverenine teise. Mano Konstitucijos projektas sukuria sąlygos laiku pašalinti parlamenta nuo jiems užimamu pareigu. Tai tampa Tautos gynybos įrankiu nuo skurdo ar kito pasikėsinimo į žmonių prigimtinės teisės ir laisvės. Jokia jėga negali atimti iš žmonių teisėta teise į valstybės valdymą. Dėję kai kure asmenis spręsdami kai kurios teisiunio reguliavimo demokratinius principus. Negali suvokti elementariu dalyku. Aš dedikuoju, kad kiekvienas pilietis turi teisės ir laisvės, kurias įgauna socialiniame gyvenime. Prarandant socialinius santykius (valstybės žlugimas), žmonijoje įsisvyraus chaosas. Tokę atsirandantis santykiai neatriboję atsiradimui hierarchijai tarp civilizuotu žmonių grupių, tokius vėl nustumiant į viduramžio lygio bendravimo principus. Kiekvienas pilietis turi teise į demokratini teisiu apsigynimą nuo bet kokios galimos priešiškos jėgos ir kiekvienas pilietis turi teise į valstybės valdymą jei toksai asmuo dalyvauja socialiniame gyvenime. Socialinio gėrio kūrimas pasireiškia tiesioginiu pilietiškumu. Hierarchijos valdymo principas nėra efektyvus kadangi socialinės gerovės klausimus sprendžia asmuo ar asmenis, turintis jėgos valdymo priemones ir dėl to daugumos žmonių nuomone lieka neišgirsta. Kiekvienas pilietis fiziškai negali sukurti tokio valdymo forma, kuri gebėtu tiesiogiai jiems leistu valdyti visa šaly, vienu metu valdant kiekvienam piliečiui gyvenančiam toje valstybėje. Tam buvo sukurtas vykdomasis organas gebantis įgyvendinti kiekvieno piliečio interesus. Tokiomis sąlygomis piliečiai įgyvendina savo teisės ir laisvės per demokratinių būdų išrinktus asmenis, kuriems tautiečiai patikėjo įgyvendinti jų interesus, tokius priskiriant valstybės valdžios vykdytojais.

       Naujo aš nieko nenurodau, tik atkreipiu dėmėsi į demokratijos valdymo principus ir į demokratini socialinio gyvenimo tesės santykius. Kitokios valdymo formos žmonija nesukurs. Taigi lieka sukurti valdantiesiems tokias pareigas, kad anie negalėtu naudotis jiems priskirtiems privilegijomis ir, kad valdantieji negalėtu pasinaudoti tokiomis privilegijomis siekdami savanaudiškumo. 1922 metu Konstitucijos komentaruose rašoma, kad jokia Konstitucija nebus gera, jei piliečiai patįs nesusipras, kad tik jie gali daryti įtaka teisingame valstybės valdyme. Taigi pagaliau reikia įsisąmoninti, kad tik piliečiu galia gali keisti jų gyvenimus, o ne valstybės organai ta padarys.

       Utopine valstybe! Ar tikrai žmonija mano, kad neįmanoma sukurti tikrosios demokratines valdymo formos? Aš manau, kad žmones negeba suprasti valstybės valdymo esmes. Pamastykite patįs. Jeigu žmones šiandien suprastu, kad socializmas tai nėra asmens privačių teisių naikinimas nes tai yra socialinių teisių visumos principų sprendimas. Mes visi sakome, kad mes esame krikščionijai bet nevisi žmones laikosi to, ko mokino J. Kristus sakydamas, kad jeigu tau suduos į dešini skrosta, tai atstatyk kairi. J. Kristus paminėjo, kad žmones patįs sau krauna įstatymų naštas bet tu naštų nei pirštu nepajudina. Tai ar gali dabartine mūsų visuomene tapti pilietiškais ir laikytis tikrojo socialinio gyvenimo? Aš socialiniu gyvenimų laikau, kai žmogus žmogui padeda nepaisant ar jie esą giminaičiai, pažįstami ar svetimi žmones. Ir dėl to aš kurių nauja socialinio gyvenimo modeli, atimant iš pirmo lygio asmenų galimybe tapti valstybės valdančiaisiais ar užimti kitokias pareigas, kurių einantis asmuo valstybės tarnyba galėtų reguliuoti kitu asmenų gyvenimus. Tai padės sutvarkyti valdančiuosius, kadangi asmuo turintis atsakomybe ryšium su kitu žmonių gerove, negali tokiu asmenų valdyti nes jis pats nesugeba iš savo prigimties tinkamai išspręsti kilusiu problemų. Manau, kad pats laikas atlikti analize, kokioje valstybėje gali būti struktūros priskirtos valstybės valdžios valdyme. Šio metu LR Konstitucijos aktas 5 str. 1 d. nustato, kad Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (Bet griežtai nusakau, kad ne visi teismai turi būti aukščiausia valdymo forma. Turi būti numatitas tik Konstitucinis Teismas Valdžios Valdyme). Aš siūlau atsisakyti prezidentinio valdymo, paliekant tik Seimas, Vyriausybe ir Teismus. Man kyla klausimas ar teismai gali tapti valstybės valdžios valdytojais ar jie esą tik valstybės organas atliekantis įstatymų nustatytos vykdomąsias funkcijas? Teismai valstybės vardu priima apkaltinamąjį nuosprendi. Bet ir policininkas valstybės vardu, teisingai santvarkai palaikyti, suima įtariamus piliečius dėl įvairiu aplinkybių. Tai man kyla neaiškumai dėl teismu dalyvavimo valstybės valdyme? Teismu pozicija yra aiški, jie skyrę ar neskyrę valstybės nustatytas sankcijas. Kiekvienas pilietis demokratinėje valstybėje turi teise dalyvauti rinkimuose dėl naujai kuriamo parlamento ir prezidento. Bet ne vienas pilietis neturi teisės dalyvauti skirstyme į teisėju postus. Taigi aš tokioje Konstitucijos nuostatoje įžvelgiu nedemokratine forma, kai naujieji valdantieji patįs kure valstybėje valdžios vykdytoju organus pagal savo asmeninius poreikius. Gaunasi, kad naujas Seimas sau parenka tokius teisėjus, kure vykdys dabartinio Seimo politine veikla. Atsižvelgiant į Teismu užduotis, Seimas lengvai sukuria sau naudinga politika, kuri piliečiams gali tapti įdinga bei toke valdžia be jokiu kliūčių susidoroję su protestuojančiais piliečiais, jei tokę trukdo Seimo ar Vyriausybinei veiklai. Ir ta darant teisėtomis priemonėmis, pritaikant Valstybės Įstatymines represijas. Ir dėl to Lietuvoje (ir kitur) teismai paprasčiausiai vykdo valstybės politika lengvai įgyvendinant parlamentaru interesus. Visi kure kreipiasi į teismus nurodant, kad vienoks ar kitoks valstybės organas ar pareigūnas padare teisės pažeidimą. Teismai paprasčiausiai negali įgyvendinti nustatytu konstituciniu vertybių ir priima savo sprendimus valstybės įstaigos ar pareigūnų naudai nepaisant, kad visdėlto buvo pažeista asmens teise. Aišku, kad sunku suprasti logika bet taip yra. Aš skaitau, kad jeigu yra įstatymai tai jokia jėga negali jų laužyti bet teismai esą valstybės valdžios vykdytojai ir pati valstybe nėra suinteresuota, kad joje atsirastu neskaidrumai. Tinkamas pavyzdįs, tai D. Kadžio byla dėl jo dukros tvirkinimo. Skaitau, kad tinkama demokratinio valdymo forma taptu atskirti teismus nuo valstybės valdžios valdymo ir teismus priskirti bendros civilines darbo santvarkos, t.y. teismai tampa ne valstybine įstaiga. Tokiu pat būdų prokuratūra, policija ir tyrėjai irgi tampa įprastomis civilinėmis įstaigomis. Tokę santvarka tampa priimtina, jeigu atsižvelgti į tai, kas buvo minėta aukščiau. Demokratinėje valstybėje piliečiai savo saugumui kure tam tikras jėgos struktūras, kuriu pareiga saugoti piliečiu interesus. Teisėjai, prokurorai, tyrėjai tampa įprastais samdiniais, o parlamentas užsiima įstatymu kūrimu ir politikos realizavimo visoje valstybėje, t.y. atlieka valstybės valdžios valdymą. Kadangi valstybe privalo turėti jėgos struktūra, kuri padėtu valstybei išsaugoti savo santvarka. Tai kariuomene lieka valstybės organų ginanti pačia valstybe nuo neteisėto kišimosi į valstybės santvarka (Parlamentas šioje pozicijpoje kariomines vadas).

Keliems šimtams metas aš pasirinkčiau tokia valdymo santvarka. Keista bet dabar manoma, kad teismai, prokuratūra, tyrėjai gali būti tik valstybės įstaigoms priskirtiems organams. Aš manau, kad teismo posėdžio metu nukentėjusio interesams ginti, kaltinimus pareiškia ne valstybės kaltintojas, o piliečio „ginėjas“. Kad lengviau paaiškinti aš pateikiu dar viena savo Konstitucijos projektą siūlydamas tokias tezes:

       Asmuo einantis valstybės tarnautojo pareiga grobstydamas valstybės turtą, padaro žala visai Tautai. Tokę asmenis atsako bendros teisės apkaltos tvarka.

Познавательные статьи:



Формы дистанционного обучения

Передача мяча двумя руками снизу

Значение правильной осанки для жизнедеятельности человека

Основные ошибки при выполнении передач мяча на месте